Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monoidas – algebrinė struktūra, pusgrupė, kurioje apibrėžtai operacijai yra neutralus elementas.[1]
Taigi, monoidas yra rinkinys
(A – aibė,
– šioje aibėje apibrėžta operacija su dviem operandais), kur galioja tapatybės:[1]


sakančios, kad operacijai galioja asociatyvumas, bei kad jai egzistuoja neutralus elementas („1“).[1]
Jei kuriam nors elementui
egzistuoja toks elementas
, kad galiotų tapatybė

tai elementas
vadinamas elemento
simetriniu elementu.[1]
Monoidas, kuriame kiekvienas elementas turi simetrinį elementą, vadinamas grupe.[1]
- 1 2 3 4 5 Pratt, Vaughan, „Algebra“, „The Stanford Encyclopedia of Philosophy“ (Fall 2017 Edition), Edward N. Zalta (ed.),